Miršta tik laikas. Tas prakeiktas laikas. Jis visada miršta. O mes gyvenam.Visada gyvename. Kai tu pabundi, pavasaris, o kai užmingi - ruduo, o tuo tarpu tūkstantįkart persimaino žiema ir vasara, o jeigu mes vienas kitą mylim, mes amžini ir nepriveikiami, kaip širdies plakimas, kaip lietus ir vėjas, ir tai daug. Mes laimime dienas, o prakišame metus, bet kas nori tą žinoti ir kam tai rūpi? Gyvenimas - tai valanda. Akimirka yra artimiausia amžinybei, tavo akys žiba, žvaigždžių dulkės žyra per begalybę, dievai sensta, bet tavo lūpos jaunos, tarp mūsų virpčioja mįslė, tai Tu ir Aš, Šauksmas ir Atsakas, iš vakarų, iš sutemų, iš visų mylinčiųjų aistros,išlietos tolimiausių ekstazės šūksnių į aukso viesulą (...).
E.M.Remarkas
Komentarai(0)
|
Naujienos
RU
LT
EN
IT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
