Atrodo būnant maža mergaite, svajonėse buvo tas tikras pasakų princas, kuris galėtų padaryt viską, kad tik būtų gerai. O jam atjojus ant nuostabaus grožio žirgo išsiveš Tave į savo pilį, kurioje bus tik laimė.
Kažkada maniau, kad toks princas, kuris daro viską, kad būtų gerai, visada tavim rūpinas, neegzistuoja. O aš klydau.
Sako, sunkiausia visą tai pamatyt tuose drauguose, kurie yra arčiausiai tavęs.
Jis buvo tas žmogus, su kuriuo leisdavom vaikystės vakarus, dalinomės vaikystės mintimis ir svajomis. žmogus, kuris po beveik dviejų metų nesimatymo dovanojo savo šypseną. Jis buvo mano princas, kuris priklupė ant vieno kelio, pažiūrėjo į akis ir paklausė - ar tekėsi už manęs?
Pirmasis.
Pamenu pa skutines akimirkas, kai Ji mačiau. Jau tada liūdesio ir nuovargio kupinos akys ir šypsena lūpose. Paskutinis mostas ranka ir žinojimas, kad dar susitiksim. Žinojimas, kuris virto tik viltimi. Dabar turėsiu su Tavim atsisveikint amžiams...
O mano mažasis prince. Užmesk bent retkarčiais akį į Mus visus likusius čia. Ir apglėbk mus rūpesčiu bei ramybe.
Būk laimingas, kad ir kur dabar beesi.
Ir atrask ramybę.
Tu liksi mano mintyse.
Komentarai(3)
|
Naujienos
EN
IT
RU
LT
Žaidimas "Pakibink"
Naujausi blog'ai
